Žmogaus paros ciklas yra apie 25,5 valandos, bet realiai reikia prisitaikyti prie 24 valandų ciklo. Jei žmogų atribotume nuo informacijos, iš kurios jis sprendžia diena dabar ar naktis - pavyzdžiui, apgyvendindami jį požeminiame urve, tai žmogaus ,,para palaipsniui priartėtų prie 25,5 valandos, o po 10 parų žmogus jau eitų miegoti vidury dienos. Dauguma gyvūnų, būdami belaikėje nuolat apšviestoje aplinkoje, taip pat peržengia 24 valandų paros ribą.
Dėl šio neatitikimo mums vis pritrūksta trupučio miego. Būtent šiuo neatitikimu galime paaiškinti, kodėl daugumai žmonių yra lengviau skristi į vakarus, kai diena pailgėja, negu į rytus; kodėl žmonės lengviau prisitaiko prie vis vėlesnių pamainų negu prie vis ankstesnių, kodėl turime drausminti save, kad įprastu laiku atsigultume ir laiku atsikeltume.
Jeigu išsivysčiusi stuburo osteochondrozė arba dėl tam tikrų priežasčių užspaustas nervas, dėl ko vargina kojos skausmai, miegokite ant šono kiek sulenktomis kojomis
Net didžiausi skeptikai pripažįsta, jog galima gydytis žolelėmis. O akmenimis? Juk jie kaupia savo energiją ne kelis mėnesius kaip augalai, o milijonus metų.. tad, tinkam
Taip vadinamas pratimas - "Rašymas nosimi". Užsimerkiama ir savo nosį įsivaizduojant kaip pailgintą rašiklį, ore ja "rašoma", kas tik ateina į galvą: kažkokie pavadinimai
Juo daugiau žmogus miega, juo lengviau triukšmas pertraukia miegą, nes ilgėjant miego laikui, - prabudimo slenkstis mažėja. Vaikai yra mažiau jautrūs negu suaugusieji..
Miegas - vidutiniškai pramiegame dvidešimt penkerius metus, taigi net trečdalį savo gyvenimo :)
