... nors apskritai pirmą kart taip, tikroviškai sapnavau mirtį, nors gal nevisai mirtį... (net nežinau kodėl tai įvardinau būtent taip, bet kitaip nezinau kaip įvardint) ir dar savo ir dar taip lyktai save momentais stebėčiau iš šono... nors taip ir nesupratau kodėl prabudau tuo momentu, ar išsigandus sapno tęsinio ar visgi to kas slepėsi po šešėliu...

Kažkokia labai didelė patalpa, daug žmonių, triukšmas ir staiga išgirstu du šūvius, ir matau kaip dvi kulkos lėtai lėtai lekia link manęs... atrodo laiko būtų daug pasitraukimui į šoną, bet aš to kažkodėl negaliu... negaliu nė žingsnio žengti, stoviu ir laukiu kas bus - lyktais norėčiau pajusti ką tai reiškia...
Kulkos aišku priartėja ir keistai praeina pro mane ir toliau nuskrieja, siaip nieko net nepajutau jokio skausmo nieko jokio kraujo nieko, as dar atsisuku atgal o ten kažkoks berniukas mažiukas - beje veidas pažįstamas - bet niekaip neatsirenku kas ten buvo, ir suprantu kad tos kulkos skirtos... as dar bandau lyktai sušukti kad pasilenktų, bet tuo momentu suprantu, kad as pati krentu ant grindų.

Kai nukrentu ant grindų, atsiduriu kažkokiam karidoriui, kažkoks vėjas ar šaltis jaučiasi, ir šiaip jėgų jokių, ir vis kartoju kad čia nesamonė, aš nenoriu taip ir iš vis aš nenoriu dabar mirti... tačiau atrodo negaliu net pajudėt, staiga pasidaro tamsu ir labai šalta... bet staiga pamatau kažką ateinat - baltą sešėlį, bandau šauktis pagalbos bet atrodo taip kad manęs nieks negirdi o gal nemato, atrodo žiūri į mane, bet manęs nemato, ištiesiu ranką link to ateinančio šešėlio ir kai visai jis priartėja prie pat pamatau veidą ir akis, o jos atrodo manęs tikrai visiškai nemato, žiūri bet tuščias žvilgsnis ir tuo metu ranka mano nukrenta ant grindų, net nežinau kodėl ar kad jėgų nėra jos daugiau išlaikyt ar tiesiog nematau prasmės jos laikyt pakeltą - ir tas šaltis, dabar atrodo taip kad dėl šalčio negaliu pajudėt, guliu jau ant kažkokio lytais ledo... o tas šešėlis kai visai priartėjo tuomet tas ledas pradeda lyktai tirpti - ir viena tik mintis, juk aš plaukiu prastai - neišsikapstysiu... o po to staiga atsiduriu kažkokioj pievoj aukštoj ir matau kaip kažkas krenta iš aukštai, kažkoks akmuo, ir atrodo taip kad tiesiai į mane kristų.... o šalia visuomet kažkoks šešėlis, atrodo kaip stebėtų, bet jokios pagalbos nesulaukiu...

(šešėlio veidas - pažįstamas ir daugiau negu pažįstamas, bet mūsų santykiai gan įtempti - šiuo metu). Ir tuo metu prabundau su nerimu, šiaip reikėjo daug laiko kad iš ryto atsigaučiau - slegiantis sapnas labai..