Keista, tai nebuvo košmaras, nors pats bijau vandens, bijau atviru vandens vietų, bijau maudytis, apskritai yra baimė vandeniui, nors su malonumu paplaukioju ten kur žinau gylį ir pnš (pvz. baseine). Visas įvykys vyko nežinia kur, tiesiog neatpažįstama vieta. Buvau aš ir brolis (jis beje yra išvykęs į užsienį) aplinkybes buvo lyg potvynis, lyg kas tiksliai net neina papasakoti, mes tiesiog plūduriavom, bet ne šiaip kažkur vandenyne, bet buvo tolumoj kalnai matyti ir kas keisčiausia aš buvau prie paskandintos arkos, net nežinau ji buvo lyg remontuojama, nes prie jos buvo pritvirtinta medinis tiltelis. Žodžių čia dar nesibaigia visas idomumas, tai, kad buvo lyg audra, labai didelės bangos, brolis vis man sakė laikytis už to medinio tiltelio ir atsirempti į tą arką, kad manes tos bangos nenuneštų, o jis buvo net nežinau kur kažkur kitur, ne šalia manęs. Bangos vis ateidavo ne iš karto viena po kitos, bet praeidavo viena, tada mes su jo kažką šnekėdavom ir panašiai, ir po kažkurio laiko ateidavo kita banga. Visas sapnas baigės tuom, kad per tą tarpą kai bangos nurimo brolis išplaukė kažkur į vandenis (kiek pamenu ne link tų kalnų, o į pačia gilumą nežinau kas ten ar jūra ar vandenynas ar kažkas kitka.

Savijauta prabudus: Ištikro lyg niekur nieko, sapną tik vėliau prisiminiau, dieną kai kažkas paminėjo žodį sapnas

Autoriaus komentaras: Manau, kad brolis išplaukė į gyvenimą, nu kaip pasakyti, kad tiesiog atsiskyrė nuo manęs, kad jau viskas (beje jis vyresnis už mane) gyvens toliau savo gyvenimą