Sianakt sapnavau sapna-kosmara. Keista, bet jis persekioja mane visa diena. Sapnas toks: suzinau, kad nuo juros lekia didziule viska naikinanti banga. Suprantu, kad issigelbeti nepavyks (gyvenu netoli juros), tad nepanikuoju. Stai esu vandeny, aplinkui matau skestancius artimuosius. Nepaisydama to, bandau isnerti aukstyn. Man pavyksta. Patenku i kitoki pasauli, nezemiska. Matau svetimus zmones, su jais pasisveikinu. Suprantu, kad gyvensiu kitoki gyvenima, taciau sirdeleje zaizda, gilus praradimas, noras buti su artimaisiais.
P.S. Greitu laiku ketinu isvykti gyventi i uzsieni. Planuoju palikti darba, artimuosius ir apsigyventi svetur. Taciau jau dabar del to skauda sirdi, ar nesigailesiu. Dekui uz isklausyma.:)