Pradesiu nuo to, kad turiu vaikina su kuriuo draugaujam jau du metukai, na musu draugystes pradzia.. na tai butu galima pavadint meile is antro zvilgsnio :) Pamilau ji. Be galo! Bet to paties is jo kaip ir nejauciau.. Labai jo pavydejau visiems-nuo merginu iki jo draugu, bet ta pavyda tekdavo pasilaikyt sau, nelabai jis ir reagavo i mano isgyvenimus. Taigi kazkur po metu deraugystes pradejau sapnuot jo isdavyste man. Bet taip aiskiai ir taip daznai.. Kartais net pabusdavau verkdama, visa ta sapne isgyvenama jausma jauciau ir pabudus. Kiekviena karta isdavyste visa kitokia, ar tokia pati, puse metu sapnavau tokius vejus-taip as galvojau.. Galvojau, kad cia mano pavydas viska daro, kad cia jau paranojiski sapnai.. Bet keisciausia tai, kad jis isties mane isdave, pati ji prigavau, tai taip drasiai ir teigiu. Vadinasi sapnai galejo buti pranasiski, juk puse metu pries isdavyste as juos pradejau sapnuoti?! Dideles meiles jam ir keistos situacijos deka mes vis dar kartu, tik sykart jis vis nubunda ir pasakoja kaip aš jy isduodu, o kox piktas ir nusivyles jis pabunda.. Tokiu sapnu as pati nebesapnuoju nuo jo isdavystes.. Gali buti taip, kad ir jo sapnai pranasauja apie galima isdavyste, apie kuria as net pagalvoti nedrisciau??!