Sapnavau, kad kažkas man paskambino, ir pasakė, kad pasiimčiau pašte laiškelį nuo Mato (mano draugo). Taigi, nuvažiavau į paštą, pasiėmiau tą laiškelį, o ten stovėjo Matas ir kvailai šypsojosi man. Laiškelyje buvo parašyta kad nueičiau į palėpę. Nuėjau,o ten... Mane sugriebė du vaikinai ir kišo pro langą. Sako: "Šok, arba būsi išmesta." Pati nešokau, labai bijojau. Apačioj mačiau batutą ir Karolį (Karolis - vaikinas, kurį aš myliu, bet praeity jis labai mane įskaudino).Taigi, jie šmetė mane pro langą, ir aš kritau. Bet ne į batutą. Po to praradau sąmonę, tik jaučiau, kad mane pagavo Karolis. Kai atsipeikėjau, buvome prie kažkokio labai gražaus, apvalaus namo, aplink jį - baseinas.Baseine - nemažai mergaičių. Kampe buvo baseinas uždengtas tinklu. Aš nėriau į tą baseiną, palindau po tinklu ir susigūžus atsisėdau kampe, nes labai bijojau ir pykau, kad mane pagrobė. Karolis atėjo, atsisėdo šalia manęs, ir pradėjo mane ramint, kad nėra taip blogai. Kad čia galėsiu visada jį turėti, susilaukti vaikų, būti lepinama, ir kad galiu važiuoti namo dabar, jei tik noriu. Su savimi turėjau telefoną, ir gavau žinutę, ar būsiu ryt mokykloje. Nieko neatrašiau. Nebenorėjau. žinau, kad kitą dieną namiškiai paskelbė mano paiešką, bet aš nenorėjau grįžt namo. Po kokių trijų dienų grįžau namo pasiimti daiktų. Mane pamatė mama, užsipuolė, klausė kur buvau, tada aš pasiėmus daiktus ėmiau bėgti, o ji mane vytis. Aš šaukiau Karolį, kad mane gelbėtų. Pabėgau.

Savijauta prabudus: Gailėjausi, kad atsikėliau. Visą dieną tik apie tą sapną ir galvojau. Norėjau vėl jį pajusti...