Stovejau prie savo laiptines, su gan daug zmoniu, kurie buvo zinomi tik is matymo, nebuvo mano draugai. Vienas is ju sako: O, jau "mentai" prisistato, tai as tiesiog iejau i laiptine ir ejau namo, bet sunkiai sekesi atrakint duris, tada pamaciau, kad vienu aukstu zemiau, link manes eina kazkokie zmones, jie atvede mano teva, bet jis buvo be ranku ir be koju, vietoj ju buvo kazkokie rakandai, kaip protezai ar panasiai, bei kunas buvo kitoks, jis buvo lyg mazesnis. Man tie darbuotojai(kurie ji atvede) tik sake kazka pasirasyt, ir neziuret jam i akis, nes jam bus geda. dar pasake, kad jis visas girtas. Dar pamenu kad kazkuriuo metu kalbejau su mama telefonu. Po sapno iskarto atsikeliau.

Savijauta prabudus: Tik prabudus, tiesiog bandziau susivokt kas per nesamone, o poto labai issigandau, ir nebemiegojau.

Autoriaus komentaras: Mano tevas mire nenaturalia mirtim, nusizude pats, pries mazdaug puse metu. Cia eilinis kosmaras, ar pranasingas sapnas? Kosmaro nesu sapnaves gal 5metus.