Sapnavau tą naktį labai daug, ką aš pamenu tai tiek, kiek užsiliko, sapnavau juodą šunį, kurį radau prieglaudoje, labai jo jau pagailo, buvo labai meilus, kaip pudelis, bet kiek didesnis, o plaukai buvo kaip mažo jauno ėriuko (juodi ir garbanoti, trumpi) kiek pamenu tai buvo pudelis, pamenu mes su juo keliavome be vietos, slėpėmės kur papuola, maitinau maistu iš šiukšlių konteinerių, moteris sutikta net maisto siūlė matytdama mūsų vargus, bet aš išdidžiai atsisakiau, kartą ieškodamas maisto konteineryje užkliuvau už kartoninės dėžės, kurioje kažkas suspurdėjo, pradarau, o ten paukštis kaip varnėnas, tik dar didesnis ir margas visas, iš antro karto atidares aš jį paleidau, jis sunkiai, bet išskrido ir dar einančiam žmogui pro šalį pasipiktinau, sakau, kaip galima taip atsikratyti nepatikusiais gyvūnais, o žmogus sako, kda negerai padariau, kad paleidau, dabar sumaišys visa paukščių eko sistemą, pritariau aš jam, bet jau buvo vėlu, ir dar besiknisant radau senovinį ginklą, trivamzdį kokio tai 16 amžiaus ir t.t.

Savijauta prabudus: Atsikėlus savijauta gera, ir tikiuosi, ji liks tokia pat likusią dienos dalį.