Taigi , :) ,sapnavau savo mirusia prosenele.Ji gulejo karste.Prie jos karsto buvo giminaiciai, staiga jie visi isejo ir likau tik as.Ziurejau i ja...Ji greitai atsimerke, atsisedo ir nusisuko i sona lyg manes nematydama.Tada pradejo tvarkytis glostyti ristis i kasa trumpus zilus plaukus, ir vel lyg niekur nieko atsigule i karsta.As bijojau...Nesupratau kas daros.Staiga ji vel atsimerke ir stvere mane uz koju.Ji tempe mane i karsta ir ziurejo i mane rusciu veidu.Veliau jau isiutusiu veidu pradejo tempti mane uz mano plauku.As pradejau sauktis sesers ir saukdama supratau , kad ji ir apskritai niekas manes negirdi, nes visur uzdarytos durys...Bet sesuo atbego ir pamaciusi mane ir prosenele kuri toliau man draske plaukus labai ramiu balsu paklause:

-Babyte, tai tu buvai gyva?...

Sapnas tuom ir baigesi, nes as pabudau.

Savijauta prabudus: Pabudau nakti, tad toliau miegas buvo ne pats geriausias.Jutau tikra baime, mano rankos drebejo ,as buvau issigandusi...Ryte paskambinau savo mamai ir papasakojau sapna.Kadangi si sapna sapnavau butent per velinias(ir ta diena butent jos kapa aplankiau), mama patare, kad reiketu uzdegti svesta zvake ir pasimelsti... Dar dabar prisiminusi ta sapna kazkaip nemaloniai pasijauciu...

Autoriaus komentaras: As manau kad tai kazkoks zenklas ...