Taigi... sapnavau...

... skambutis... labas, aš noriu atvažiuoti... gerai. Po kelių minučių skambutis į duris... atidarau duris.. ten stovi žmogus kuriam kažkaip netikėtai, kažkada pradėjau simpatizuoti ir nejučiom įsimylėjau... bet...

Taigi, apsidžiaugiau.. apkabinau, apkabino ir mane.. bet tas jo apkabinimas buvo toks šaltas... atrodė, kad apkabinau ne žmogų, bet kažkokį daiktą, jokios šilumos... šalta. Jis įėjo, tačiau durys taip ir liko atviros. Atsisėdom ant atskirų fotelių.. kažką itin karštai kalbėjom, ta prasme emocingai.. nors apie ką kalba buvo.. neprisimenu.

Ir po to... staiga jis nukrito nuo fotelio, pakėliau, paguldžiau ant sofos... pradėjau rėkti, kad nedrįsk taip mane palikti, nedrįsk man taip padaryti... bandžiau užčiuopti pulsą, bet nieko, veidas jo pasidarė baltas, baltas.. tik akys tarsi gyvos, nors jokių gyvybės ženklų..

Kambarį pasklido nežmoniškas šaltis..

Aš pradėjau panikuoti, pradėjau blaškytis, griebiau telefoną, bet niekam negalėjau prisiskambinti, nei greitajai, nei policijai, nei kažkam kitam.. signalas buvo, šaukė, bet niekas nekėlė... atrodė kad visa amžinybė... tai skambinau, tai prie jo... niekaip negalėjau patikėti, kad jis nebegyvas...

Ir taip besiblaškant kambarį, skambutis į duris... atidarau... o ten tokia šviesa akinanti, tarsi saulė šviestų tiesiai į duris ir kažkoks žmogaus siluetas tolimoje... išėjau pro duris, į kiemą... šviesa liko už nugaros, priešais graži lygi pieva o tolumoje.. labai daug.. tokių apžvalginių bokštų... o už jų miškas...

Ir vėl suskamba skambutis... štai čia ir prabundu... skamba žadintuvas...

A i š k i n a n t i s žiūrėjau: mylimasis | mirtis | telefonas | apkabinimas | šaltis

Savijauta prabudus: Rytas itin sunkus...

P a a i š k i n i m a s: aš myliu, o jis - nežinau... nors iš jo pusės, buvo šiokių tokių užuominų, bet... tiesa sakant, aš jo pradėjau nebesuprasti... bet myliu, kaip sakoma, beprotiškai...

Autoriaus komentaras: kažkokia nuojauta.. bloga. Pirmas veiksmas, ryte.. bandymas įsitikinti ar jam viskas gerai, tiesa, netiesiogiai :/ bet.. kai po kiek laiko... įsitikinau kad, jam, ne tai.. kad viskas gerai, bet tiesiog kad jis gyvas... pasidarė ramiau...