Sapnais netikiu ir sapnuoju retai...Bet šitas sapnas mane pribloškė tuo, kad mečiau menkiausias smulkmenas.Viskas nutiko kapinėse, kurias pažįstu, kaip 5 savo pirštus.Mačiau iškastą duobe, ji buvo labai gile ir nieko joje nesimatė tik juoda sušalusi žemė.(tos kapines yra suskirstytos į dalis.vienoje pusėje seni kapai, o kitoje nauji)Aš nuo tos duobės nuėjau prie žmonių kurie stovėjo senojoje dalyje, jų nebuvo daug.(truputėlį nepamenu, na, daug nepamenu) kažkas pradėjo labai garsiai giedosi keista kaba, aš atsisukusi mačiau daugybė žmonių su juodais gobtuvais ir sutanomis kaip vienuolių.veidu,ranku,kojų nesimatė atrodė jie tik kybo ore ir gieda, savo keista kalba.to sapno spalvos ir aplinka tokios pažįstamos, atsibudusi ilgai prisiminiau atskiras sapno dalis ir niekaip negalėjau suprasti, kodėl viską taip susapnavau.truputėlį mane išgąsdino nes mano sapnai kiek jų esu sapnavusi yra kitokiu pobūdžių na kaip krentu ar plaukioju jūroje uždaryta butelyje...