Rodyklė  Miegas - vidutiniškai „pramiegame“ dvidešimt penkerius metus, taigi net trečdalį savo gyvenimo :)



        Tai, kad miegas yra svarbus gerai savijautai, yra įrodę mokslininkai. Tačiau, dar vis galima išgirsti nuomonių, kad pramiegotos valandos - tuščiai praleistas laikas. Mėgstama pasigirti, miegu 4-5 val. per parą, ir užtat visur suspėju. Deja, šitaip gyvenant gera savijauta ir darbingumas - laikinas dalykas.

   Rodyklė  Medikai įspėja, kad neužtektinai miegant sveikata neišvengiamai prastėja: silpsta imunitetas, organizmas tampa neatsparus infekcijoms, mažėja darbingumas.

        O kur dar padidėjusi nelaimingų atsitikimų tikimybė. Vokietijoje atliktų studijų rezultatai rodo, jog 20 procentų visų transporto įvykių kaltininkas - sekundės trukmės miegas.

        Miegas pradėtas tirti tik praeito šimtmečio šeštojo dešimtmečio pradžioje, nors encefalografai, matuojantys smegenų bangas, buvo sukurti jau ketvirtajame dešimtmetyje. Iki tol buvo manoma, kad miegas yra paprasčiausiai lėtesnis organizmo veiklos ritmas, užtikrinantis poilsį po dienos darbų.

        Požiūris į miegą pasikeitė 1952-ųjų metų naktį, kai aštuonmetis Armondas Aserinskis nuėjo miegoti, o jo tėvas Eugenijus, Čikagos universiteto magistrantas, nusprendė patikrinti elektroencefalografą, kurį taisė dieną. Jis pritvirtino elektrodus prie Armondo akių, kad užregistruotų akių obuolių judesių sukeliamą elektros srovę (buvo manoma, kad miegant akys juda). Netrukus aparatas pašėlo brėžti popieriuje ryškų zigzagą. E. Aserinskis pamanė, kad aparatas dar nesutaisytas. Tačiau nakčiai tęsiantis, prietaiso aktyvumas vis kartojosi. Jis rodė, greitus, trūkčiojančius akių judesius, įtakotus energetinio smegenų aktyvumo. Kai vieno greitų akių judesių tarpsnio (REM – angl. ,,rapid eye movements“) metu jis pažadino Armondą, berniukas pasisakė sapnavęs. E. Aserinsky toliau tyrė ir išsiaiškino, kad panašūs ciklai būdingi ir suaugusiųjų miegui. (David. G. Myers).

        Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad miegas - aktyvus procesas, kurio metu sustiprinama atmintis, į kraują plūsta svarbūs harmonai, imuninė sistema pasisemia naujų jėgų. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei.

        Taigi, visavertis miegas sveikatai ne mažiau svarbus nei taisyklinga mityba ir judėjimas. Tiesa, miego sutrikimus tiriantys mokslininkai neneigia, kad yra žmonių, kuriems pakanka 4-5 val. miego. Tačiau tokių mažuma (beje, tai yra neprivalumas, o tam tikras sveikatos sitrikimas). Visiems kitiems reikėtų miegoti maždaug 8 val. Žiemą pataluose lepintis galėtumėte netgi ilgiau - organizmui būtų tik į naudą. Mat žiemą melatonino - miego harmono - išsiskyrimas suaktyvėja vos tik sutemus (17-18 val.). Netrukus smegenys gauna signalą, kad jau laikas ilsėtis. Tačiau elektros šviesos išderintas organizmo biologinis laikrodis signalo ilsėtis nebesupranta: šviesu, vadinas, gulti dar anksti.

        Kasdien gulantis ir keliantis tuo pačiu laiku, greičiau užmiegama ir pabundama be žadinimo. Jeigu tenka būtinai prižadinti iš miegų, reikėtų tai daryti taktiškai. Geras žodis, pasakytas rimtai ar su humoru, padaro žmogų žvalų, darbingą, nuotaikingą. Ne veltui sakoma, kad spręsti apie savo sveikatą galima iš to, kaip jus džiugina rytas ir pavasaris. Įpraskime džiaugtis kiekviena mums dovanota diena. Reikia pratintis laiku eiti miegoti vakare. Poilsio ir švenčių dienomis miegoti ryte tiek, kiek norisi, ir keltis, kai patys prabundam ir nesinori miego.

        Lėtojo miego metu atsinaujina smegenys ir visas kūnas, organizmas išskiria augimo hormonus. Pastarųjų sumažėja apie keturiasdešimtuosius gyvenimo metus, o vėliau jie praktiškai visai išnyksta. Tuo tarpu vaikai miegodami auga – kartais net iki 1 cm per naktį.

        Miegas turi įtakos ir imuninei sistemai. Jei žmogui trūksta miego, baltiesiems kraujo kūneliams sunkiau kovoti su infekcija. Nors miego trūkumas akivaizdžiai neigiamai veikia žmogaus sugebėjimą susikaupti, atlikti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, vairuoti automobilį, tačiau tėra labai mažai patikimų duomenų apie tai, kad gerai miegantys žmonės yra sveiki.








KODĖL SAPNUOJAME KOŠMARIŠKUS SAPNUS?

Pasirodo, košmarai gali ne tik sutrikdyti miegą, bet tokie sapnai turi įtakos ir centrinės nervų sistemos veiklai bei gali pastebimai pabloginti ne tik savijautą, bet ir

ĮDOMYBĖS - REKORDAI APIE MIEGĄ

Didžiausia pasaulio lova stovi Šveicarijoje. Jos dydis - 86 kvadratiniai metrai. Lovą gaminusi firma patvirtino, kad šis rekordas įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Lova y


 

FENG SHUI PATARIMAI MIEGAMAJAM

Fengšui teorijos požiūriu, knygos ir drabužiai - sustingusi energija, o rašomasis stalas arba spinta prie lovos pažeidžia energijos balansą miegamajame. Ten, kur miegame

SVEČIAI PAGAL ZODIAKO ŽENKLĄ

Belaukiant svečių, visgi vertėtų pasidomėti ir svečių zodiako ženklais, nes dažniausiai vienodų ženklų žmonės mėgsta tuos pačius dalykėlius :)


 

POŽIŪRIS Į KAVĄ PAGAL ZODIAKO ŽENKLĄ

Natūralu, kad kiekvienas mėgsta skirtingos rūšies kavą - espresso, late, kapučino, paprastą juodą ir t.t. Pasirodo, šį pasirinkimą gali lemti ir Zodiako ženklas

MAISTO, GĖRIMŲ IR TABAKO POVEIKIS MIEGUI

Sotus žmogus lengviau užmiega. Sočiai pavalgius norisi miegoti ir dieną. Staiga sumažėjus kūno svoriui, prasideda nemiga, o padidėjus - gilėja miegas. Tie, kurie laikosi


 

Hey.lt     
Apie projektą | Atsakomybės apribojimas
2oo5 - 2017 © www.sapnai.net