Romėnų vardai » Raidė V



Venera (lot. Venus) – meilės, aistros ir sodų dievė. Amoro motina. Identifikuojama su graikų Afrodite, etruskų Turane, egiptiečių Izide, finikiečių Astarte, babiloniečių ir asirų Ištara.
Seniausia žinoma šventykla pastatyta 293 pr. m. e., rugpjūčio 18. Tą pačią dieną buvo švenčiama Vilia Rustica šventė, o balandžio 1 d. buvo švenčiama svarbiausia Venerai Vertikordijai skirta šventė Veneralija. 215 pr. m. e. pastatyta Veneros šventykla įamžinant romėnų pralaimėjimą Trasimenės upės mūšyje. Julijus Cezaris įvedė Veneros Genetriksės kultą, kur ji buvo motinystės ir šeimos deivė.
Europoje Renesanso epochos metu Venera tapo vienu populiariausių tapybos ir skulptūros objektų. Vaizduojama nuoga, natūrali. Dažnai gulinti ar stovinti ant kriauklės. Laikui bėgant žodis venera įgavo nuogos moters prasmę, visai nesiejant su romėnų deive (pvz., Venerinės ligos).
Venera vadinta Akidalija (lot. Acidalia)[1], pagal Bojotijos šaltinį, kuriame maudydavosi jos palydovės gracijos.

Vesta (lot. Vesta) – miesto bendruomenės, namų ir šeimos dievė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė Hestija. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai nevaizduota. Šventoji ugnis simbolizavo jos dievišką buvimą.
Vestos šventyklos griuvėsiai RomojeVestą išpopuliarino Romos karalius Numa Pompilijus. Ji buvo vietinė romėnų dievė, kai kurių autorių kildinama iš sabinų kultūros. Tačiau panašumai su graikų Hestija aiškiai juntami. Apolonas ir Neptūnas jai piršosi, bet ji juos abu atstūmė taip išsaugodama skaistumą. Šventąją Vestos ugnį saugojo vestalės. Vestos šventykloje kurenama ugnis niekada neužgesdavo. Deganti ugnis Vestos šventykloje simbolizuoja valstybės saugumą ir stabilumą. Kiekvienų metų kovo 1 d. ugnis būdavo uždegama išnaujo. Ugnis degė iki 391 m. e., kai imperatorius Teodosijus I uždraudė viešą pagoniškų dievų garbinimą. Viena iš vestalių buvo Rėja Silvija, kuri su Marsu susilaukė Romulo ir Remo.

Viktorija – pergalės deivė. Jos graikiškas ekvivalentas yra deivė Nikė. Tapatinama su romėnų deive Belona. Viktoriją romėnai adaptavo pagal sabinų žemdirbystės deivę Vakuną.

Vulkanas – Jupiterio ir Junonos sūnus, Majos ir Veneros vyras. Jis buvo ugnies, ugnikalnių, geležies ir kalvystės dievas. Vulkano atitikmuo graikų mitologijoje dievas Hefaistas, etruskų mitologijoje – Setlanas. Buvo manoma, kad jo kalvė yra po Etna Sicilijoje. Rugpjūčio 23 d. buvo švenčiamas Vulkanijos festivalis skirtas Vulkanui, jo metu žuvys ir nedideli gyvūnai buvo metami į ugnį.
Vulkano šventykla Forum Romanum vietovėje vadinosi Volkanalu. Volkanalo apeigos turėjo didelę reikšmę archainėje Romoje. Vulkano statula, esanti Birmighame Alabamoje yra didžiausia geležinė statula pasaulyje.

Atgal


Įdomybės

Įdomybės - Rekordai apie miegą

Didžiausia pasaulio lova stovi Šveicarijoje. Jos dydis - 86 kvadratiniai metrai. Lovą gaminusi firma patvirtino, kad šis rekordas įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Lova

Įdomybės - Rekordai apie miegą

Vakarienė - kada, kiek ir ką?

Patarimas - nevalgyti vėliau 18 valandos vakaro yra teisingas, jei einate miegoti 20-21 valandą. Teisingesnis būtų patarimas, vakarienę valgyti likus iki miego 2-3 val..

Vakarienė - kada, kiek ir ką?

Mintys, citatos apie sapnus

Sapnai dažnai padeda mums išpildyti svajones, kurių mes negalime realizuoti gyvenime... (internautas/2007)

Mintys, citatos apie sapnus

Talentas pagal zodiako ženklą

Kiekvienas žmogutis yra apdovanotas gabumais ar kažkokiais talentais. Taigi, sužinokite, ką Jums padovanoja žvaigždės gimimo dieną :)

Talentas pagal zodiako ženklą