Šiek tiek istorijos

Iki XIV - XVI a., kaip liudija rašytiniai istorijos šaltiniai, visos baltų gentys, kaip ir kitos indoeuropiečių tautos iki krikščionybės priėmimo, turėjo vien tik vardus. Tais amžiais imta vartoti dar tėvavardžius, pravardes, iš kurių yra kilę mūsų pavardės. Indoeuropiečių senieji vyrų ir moterų vardai skirdavosi tik galūne. Pavyzdžiui, romėnų Lucius ir Lucija arba graikų Theodoras ir Theodora. Tas pats ir su lietuvių vardais: Eigilas - Eigilė, Dovilas - Dovilė ir pan. Iš vietovardžių padaryti vardai Lietuvoje paplito tik po karo: Neringa, Nida, Venta, Rusnė.

Kodėl kalendoriuose vardai pasikartoja? Krikščionybė plisdama paveldėjo įvairių tautų vardus. Apaštalai ir kankiniai buvo žydai, aramėjai, graikai, romėnai. Vėliau, krikščionybei išplitus germanų kraštuose, buvo perimti germaniški vardai. IX - X a., kai krikščionybė įsigalėjo ir slavų kraštuose, atsirado slavų šventųjų. Visi tie vardai pateko į kanoninį kalendorių, kuris buvo sudarytas vėlai, tik XVI a. pabaigoje. Kanoniniuose kalendoriuose šventojo vardas rašomas jo mirties dieną. O tautiniai vardai šiaip turėtų nesikartoti. Jie tiesiog "pritvirtinti" prie tam tikros dienos, ir tiek, nes net ir daugelio kunigaikščių mirties datos nežinomos. Pavyzdžiui: laikantis krikščioniškojo vardyno sudarymo principo, Vytauto vardadienis turėtų būti Didiojo Lietuvos Kunigaikščio mirties diena - spalio 27-oji, bet neaišku, kuo remiantis (spėju niekuo), pirmajame tautiniame vardyne jis buvo įrašytas sausio 5 d. Ir taip išliko ir iki mūsų dienų, kaip ir daugelis kitų pasikartojančių datų, neturinčių jokių paaiškinimų. Manoma, kad vardynų sudarytojai, tiesiog nenorėjo laužyti paplitusių tradicijų.

Pirmasis tautinis vardynas buvo sudarytas dviejų lituanistų studentų S Stankaus ir A. Rankaus ir išspausdintas 1925 m. Šiaulių sąjungos kalendoriuje. Vėliau prūsų asmenvardžiais papildytą bei sunormintą vardyną "Gimtojoje kalboje" paskelbė profesorius Antanas Salys. Jis laikėsi tokio principo: jeigu mirties data nežinoma, tai tautinis vardas įrašomas tą dieną, kai buvo pirmakart paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Kryžiuočių žygiaraščiuose minima nemažai lietuviškų ir prūciškų vardų. Pavyzdžiui, tokią ir tokią dieną koks nors Merūnas, prūsų šnipas, sako, kad žygiuojant į Merkinę, Prie Seirijų, galima pasišienauti. Tą dieną Merūno vardas ir įrašomas į kalendorių. Žinoma tie prūsiški vardai labai gražūs, bet juk jais buvo vadinami šnipai. Deje, to daugelis nežino arba tiesiog nepasidomi tuo.


Įdomybės

Pomėgis sportui pagal zodiako ženklą

Turbūt teko susidurti, kai Jums patinka viena sporto šaka, o draugas (ė), tiesiog dievina, visiškai kitokią... Pasirodo, tai gali priklausyti nuo jūsų zodiako ženklo

Pomėgis sportui pagal zodiako ženklą

Aplinkos poveikis miegui

Juo daugiau žmogus miega, juo lengviau triukšmas pertraukia miegą, nes ilgėjant miego laikui, - prabudimo slenkstis mažėja. Vaikai yra mažiau jautrūs negu suaugusieji..

Aplinkos poveikis miegui

Biologinis laikrodis ir miegas

Žmogaus paros ciklas yra apie 25,5 valandos, bet realiai reikia prisitaikyti prie 24 valandų ciklo. Jei žmogų atribotume nuo informacijos, iš kurios jis sprendžia diena d

Biologinis laikrodis ir miegas

Labanaktis - kitomis kalbomis

Dėl viso pikto ;)... juk sapnų keliai nežinomi ane? ir nors, labanktis palinkėti ar pasakyti - Labas rytas - tiesiog būtina mokėti įvairiomis kalbomis..

Labanaktis - kitomis kalbomis