|
2024-05-02
|
Svetainės forumo lankytojų eilėraščiai apie meilę, liūdesį, džiaugsmą ir pan. Patys buvome jos duobkasiai. Keista: kadaise ji buvo tokia didziule, kad atrdoe, ne tik mumyse - visoje planetoje gyventi jai per anksta. O dabar... Net gerai nepamatem, kaip ja uzvertem priekaistu, inirsio, kersto zemem juodom. Tik del vieno dalyko man vis neramu: ar ne per grubiai ja i duobe istumem? Kazkodel man atrodo kad meilei ir mirusiai skauda.... Prie duobes niekas prakalbu gedulingu nesake, vienas kitas, pro sali praeidamas, piktai nusishaipe ar net pusbalsiu mete: "Aciu dievui, nusibaige..." Bet sakyk, ar girdejai, kaip gailiai raudojo niekada neuzgimstantys musu vaikai? "Mes palaidojom savo meilę" | (autorius nežinomas) | 2006.12.09
|
2oo5 - 2024 © www.sapnai.net |