Iš kitų ekstravertus išskiria ir sugebėjimas sparčiau kopti karjeros laiptais, gausinti turtą, kurį, deja, ne kartą be gailesčio iššvaisto. Jie netiki, kad dėl vienų ar kitų priežasčių gali greičiau prieiti liepto galą, nes tiki neblėstančia savo laimės žvaigžde. Tai suteikia drąsos gyventi taip, kaip patiem patinka, kurti svaiginančius ateities planus, kelti sau didelius reikalavimus bei aktyviai ieškoti gyvenimo draugų, partnerių, kurie nestabdytų jų pusiaukelėje, neslopintų jų aistringos meilės, neatkalbinėtų nuo įspūdingų nuotykių.

Yra psichologų, teigiančių, jog toks ekstravertų elgesys - moralinio ekshibicionizmo forma, intensyvus poreikis nuolat nepavargstant bendrauti su kitais žmonėmis. Taip teigiantys iš tiesų neklysta, nes ekstravertai dažnai sukelia įspūdį, jog nori viską žinoti, viską patirti, bet prieš tai atsikratyti to, ką jau sukaupė - mintis, emocijas, kad liktų vietos tam, ko dar nebuvo patyrę. Tai jų valia, jei tik nepradeda pernelyg įkyrėti aplinkiniams, neperteikia jiems savo problemų, rūpesčių, baimių. Ar tai reiškia, jog net energingiems ekstravertams būdingas bailumas, neryžtingumas? Kartais - taip. Juk ir jie žmonės, kuriuos užkrečiamai veikia kitų, pavyzdžiui, intravertų, baimės, nepasitikėjimas, abejonės. Tuo labiau, kad ekstravertai - imlūs, atviri, patiklūs.

Dviejų ekstravertų bendravimas, paprastai nepasižymi idealia harmonija, nes atsiranda nuožmi konkurencija, nenoras pralaimėti. Tai skatina vis dažnėjančius konfliktus, kurie, deja ir atitolina du net ir labai panašius žmones.