Rodyklė  Įdomybės - skaitiniai. Pasaulio pabaigos versijos


        

        Paslaptinga planeta. Šumerai tikėjo, kad aplink Saulę skrieja paslaptinga planeta Nibiru, kuri prie Saulės priartėja kas 3,6 tūkst. metų. Ši planeta gali kelti grėsmę mūsiškei, nes jų orbitos susikerta. Beje, 1984-aisiais buvo pasklidę gandai, esą astronomams pavyko atrasti dešimtąją Saulės sistemos planetą. Vėliau paaiškėjo, kad ši priklauso ne Saulės sistemai.

        Kalbant apie Nibiru, iš pradžių buvo prognozuojama, kad ji prie Žemės priartės 2003 m. gegužę, tačiau kai tai neįvyko, nelaimės data nukelta į 2012 m. ir pasirinkta majų kalendoriaus pabaiga.

        Vis dėlto mokslininkams tai kelia abejonių, mat šumerai neišsiskyrė itin išsamiomis astronomijos žiniomis. Jie net nenumanė, kad Žemė sukasi aplink Saulę, todėl vargiai galėjo žinoti egzistuojant tą planetą. Be to, toks didžiulis dangaus kūnas, skriejantis į Žemę, veikiausiai jau būtų buvęs pastebėtas.


        Ašigalių kaita. Taip pat teigiama, kad pastaraisiais metais užfiksuota nemažai Žemės magnetinio lauko sutrikimų, jis vis silpnėja, tai rodo, jog artėja magnetinių polių kaita. Iš tiesų magnetiniai planetų poliai keičiasi, pavyzdžiui, Saulėje tai vyksta kas 22 metus, o Žemėje – maždaug kas 500 tūkst. metų, kita teorija teigia, jog kas 800 tūkst. metų.

        Ši kaita pavojinga tuo, kad tam tikrą laiką pradingsta visas magnetinis laukas ir Žemė netenka apsaugos nuo kosminio spinduliavimo. Spėjama, jog per ankstesnius magnetinių polių pokyčius planetoje galėjo išnykti 50–90 proc. gyvybės, jie taip pat galėjo lemti tai, kad dingo Marso paviršių gaubę atmosferos sluoksniai.

        Mokslininkai skeptiškai vertina ir tokią galimybę. Jų nuomone, magnetinių polių kaita neturėtų įvykti artimiausius keletą milijonų metų. Be to, Žemė prie magnetinių polių kaitos prisitaikiusi – vykstant šiam procesui susiformuoja daugybė mažesnių polių visame planetos paviršiuje, sukuriančių laikiną magnetinį lauką, kurie vėliau vėl susijungia į du polius.


        Meteorito smūgis. Tikimybė, kad į Žemę pataikys meteoritas reali. Tokia idėja ne kartą buvo įgyvendinta filmuose. Meteoritų į planetos atmosferą įlekia kone kasdien, tačiau jie gana nedideli ir dažniausiai sudega net nepasiekę paviršiaus. Be to, didžioji dalis nesudegusių meteoritų nukrenta į vandenynus, taip ir nespėję padaryti didesnės žalos. Meteoritus nuo planetos nukreipia ir jos magnetinis laukas.

        JAV kosmoso agentūra NASA yra įkūrusi specialų padalinį, kuris stebi dangų ir siekia nustatyti, ar Žemės link neatlekia itin didelis meteoritas. Spėjama, kad maždaug kelių kilometrų skersmens kosminis kūnas, atsitrenkęs į Žemę prieš 65 mln. metų, išnaikino dinozaurus.

        Mokslininkai ramina, kad nėra aptikę jokio didelio kūno, galinčio artimiausius kelerius metus kelti grėsmę gyvybei Žemėje. Jeigu kada nors toks būtų pastebėtas, dabartinės technologijos leistų pabandyti jo išvengti. Į link Žemės skriejantį meteoritą būtų galima paleisti branduolinę raketą, kuri jį turėtų suskaldyti.






 

Hey.lt     
Apie projektą | Atsakomybės apribojimas
© 2oo5 - 2o1o