Rodyklė  Įdomybės - skaitiniai. Naujausia pasaulio pabaigos pranašystė: 2012-ieji


        Laikrodis tiksi: iki pasaulio pabaigos liko 3 metai, 6 mėnesiai ir 1 diena. Tokią datą nurodo majų civilizacijos kalendorius, o žmoniją sunaikinti turėtų Saulė. Mokslininkams šie gandai kelia šypseną.

        Centrinėje Amerikos žemyno dalyje prieš kelis tūkstančius metų klestėjo majų civilizacija. Majai garsėjo žemdirbystės įgūdžiais, išplėtota rašytine kalba, įspūdingais statiniais, kurie šiais laikais pritraukia daugybę turistų, matematikos ir astronomijos žiniomis.

        Plika akimi stebėdami dangaus kūnus ir jų judėjimą, jie sugebėjo itin tiksliai apskaičiuoti metų trukmę: majai buvo suskaičiavę, kad vieni metai trunka 365,242 dienos, o naudojantis šiuolaikinėmis priemonėmis nustatyta 365,2422 dienos trukmė.

        Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Libertas Klimka pasakojo, kad majai buvo geri žemdirbiai, jie daugiausia augino kukurūzus. Kadangi žemdirbystei labai svarbūs gamtos ciklai, atsirado poreikis vienaip ar kitaip suskirstyti laiką – sukurti kalendorių ir nustatyti vasaros ar rudens darbų pradžią.

        "Majų kalendorius buvo itin tikslus, palyginti su kitų kultūrų kalendoriais. Jis sudarytas remiantis astronominiais stebėjimais. Taip nutiko todėl, kad majai neturėjo kitų aiškų ženklų, parodančių gamtos ciklo kaitą. Egiptiečiams nereikėjo tokio tikslaus kalendoriaus, nes jie galėjo orientuotis pagal reguliariai patvinstantį Nilą", – pasakojo L.Klimka.

        Majai dangų stebėjo iš šventyklų, kurios ir pačios atlikdavo kalendoriaus funkciją. Pavyzdžiui, ant iki šių dienų išlikusios piramidės formos šventyklos El Castillo laiptelių per pavasario ir rudens lygiadienius Saulės šviesa krinta taip, kad jos sukuriamas šešėlis ant laiptelių ir šių metamas šešėlis, susijungęs su akmenine gyvatės galva statinio apačioje, sudaro nuo piramidės šliaužiančios didžiulės gyvatės įspūdį. Tai buvęs ženklas baigti vienus darbus ir imtis kitų.


        Meksikos antropologijos muziejuje saugomas 24 t sveriantis akmens luitas, vadinamas Saulės akmeniu. Jame iškaltas kalendorius, kuriuo, nukopijavę nuo majų, naudojosi actekai. Šis kalendorius pasitelktas skaičiuoti ne tik dienoms ar mėnesiams, bet ir epochoms, trunkančioms ištisus tūkstantmečius.

        Majai tikėjo, kad pasaulis egzistuoja ciklais. Iki majų civilizacijos jau buvo įvykę keturi ciklai arba, remiantis minėtu kalendoriumi, patekėjusios keturios Saulės. Kiekvienas ankstesnis ciklas baigdavosi dideliu sukrėtimu – pasauline katastrofa.

        Patys majai gyveno jau patekėjus penktajai Saulei. Jos ciklas prasidėjo 3113 m. prieš mūsų erą ir turėtų trukti 5125 metus. Vadinasi, dabartinės epochos laikas eina į pabaigą – penktoji majų Saulė turėtų nusileisti 2012-aisiais. Kadangi majai naujus metus pradėdavo skaičiuoti nuo gruodžio 23 d., tai senieji baigdavosi gruodžio 22-ąją. Matyt, dėl įdomiai atrodančio skaičių derinio – 2012 12 21 – pasaulio pabaigai parinkta diena prieš tai.

        L.Klimka nelinkęs šiam faktui teikti pernelyg daug reikšmės. Anot jo, ciklo pabaiga visai nereiškia pasaulio pabaigos, veikiau priešingai, mat pasibaigus vienam ciklui, prasideda kitas. "Kiekvienas kalendorius atspindi gamtoje vykstančius reiškinius, pavyzdžiui, Žemės kelionę aplink Saulę. Kiekviena kultūra savaip įsivaizduoja, kiek tie ciklai trunka. Kinai turi vos 60 metų ciklą, o majų ciklas trunka ištisą epochą", – teigė mokslininkas.

        Jis pridūrė, kad su ciklo pabaiga nereikėtų tapatinti ir įvairių katastrofų, kurios nėra nuspėjamos ir įvyksta nereguliariai. Tiesa, profesorius pabrėžė, kad majai nelaimes pasikartojančiu reiškiniu laikė dėl paprastos priežasties.

        "Majų auginti kukurūzai itin nualindavo dirvožemį. Jie nesuprato, kad žemę reikia tręšti. Kai dirvožemis būdavo išsekinamas galutinai ir derlius neužderėdavo, jiems tekdavo palikti miestus ir keltis į naujas vietas. Esą tam, kad numalšintų dievų pyktį, jie aukodavo kruvinas aukas", – apie majų civilizacijos ypatybes kalbėjo L.Klimka.

        Vis dėlto pasaulio pabaigos pranašai taip lengvai nusileisti nelinkę. Su majų kalendoriaus baigtimi jie sieja Saulės aktyvumą ir Saulės audras, kurių piko laukiama 2012-ųjų pabaigoje. Mokslininkai spėja, kad šį kartą Saulės aktyvumas turėtų būti didesnis negu įprastai, mat šiuo metu žvaigždė itin rami, o jos aktyvumo ciklas vėluoja, nors pirmoji naujo ciklo dėmė jau pastebėta. Kai kas netgi prognozuoja, kad Saulė šįkart bus aktyviausia per pastarąjį šimtmetį.

        Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Kazimieras Černis sakė, kad Saulės audros nėra neįprastas reiškinys, jos kartojasi kas 11 metų, stipresnės audros vyksta kas 50 metų, o itin intensyvios – kas 500 metų. Kai Saulės aktyvumas didėja, jos paviršiuje ima daugėti dėmių, į kosmosą išskiria daug elektringųjų dalelių, įvairių spindulių, tarp jų – ir gyvybei pavojingos radiacijos.

        Saulės audros iš dalies panašios į vykstančias Žemėje, per kurias žaibuoja. Žaibo atitikmuo Saulėje – itin stiprus energijos pliūpsnis, iki Žemės keliaujantis nuo keliolikos minučių iki kelių valandų. Pasiekęs mūsų planetą, jis gali gerokai iškreipti ir susilpninti apsauginę funkciją atliekantį magnetinį Žemės lauką.

        Tačiau K.Černis pabrėžė, kad dažniausiai tokie energijos pliūpsniai per Saulės audras pralekia pro šalį. "Energijos pliūpsnis į Žemę pataiko tuo atveju, jeigu Saulės dėmės yra tiesiai priešais Žemę. Jei jos žiūri į šoną ar į kitą pusę, pliūpsniai Žemės nepasieks. Šiuo metu pasakyti, koks bus būsimos Saulės audros poveikis Žemei, sunku", – teigė K.Černis.

        Žinoma, kuo Saulė aktyvesnė, tuo didesnė tikimybė, kad išskirti energijos pliūpsniai pataikys į Žemę.






 

Hey.lt     
Apie projektą | Atsakomybės apribojimas
© 2oo5 - 2o1o