|
2024-04-19
|
Svetainės forumo lankytojų eilėraščiai apie meilę, liūdesį, džiaugsmą ir pan. Šviesoje tu stebėjai mane, bet kai dingo elektra nusišypsojęs apgaulinga šypsena atsukai nugarą. kol niekas nemato, kol niekas negirdi... basos kojos bėgios tau po širdį. tik vienas, tas vėjavaikis beržo lapas, nukritęs iš dangaus i delną pasakys ar verta laukti. likimo apsuptyje ir meilės kančiose liepsonojo ugnis verčianti suktis pasaulį. bet stiklinėmis adatomis atbėgusios ašaros užgesino liepsną. močiutės sidabriniuose šaukštuose miegojo pavydas. eidamas ir versdamas kambarius kaip vijurkas tu juos išmėtei ir jį pažadinai. kol akys nematė pavydas tupėjo kampe, bet atskridę delfinai sužvengė ir pažadinę jį nutipeno į vanilinius debesis. braškių laukuose bangomis skridę drugeliai barstė laimės auksinius trupinėlius, kuriuos vejas išnšiojo žmonėm, dėje tave pamiršo. kai rytonėje rasoje atrasi tylą ir kančią, kvėpuok. kai vaikų ašarose įžvelgsi apgaulę ir danguje saulė papilkės, kvėpuok. nors kažkada kvatojusios gulbės pabėgo į šiltus kraštus ir lietus nuplovė laimės trupinius nuo artimųjų veidų, kvėpuok. miegok ir džiaukis, kad neteko nusivliti netukus laimės. bet nebyliais garsais atplaukiusios natos kitados siuvo tavo akių vokus, saugojo nuo nemigos. lietus nuplovė ir jas. tada vorai nupins tau nauja miegą, bet nepamiršk kvėpuoti... Ta_Kurios_Nevalia_Myleti, 2006.12.13
|
2oo5 - 2024 © www.sapnai.net |