|
2024-03-28
|
Svetainės forumo lankytojų eilėraščiai apie meilę, liūdesį, džiaugsmą ir pan. Kaip ziba tavo akys meiles menesienoj Turiu tave paleist nors sitiek dar neatrasta Koks piktas drebinantis jausmas sieloj o musu keturioms akims atrodo viskas paprasta Devynios saltos bangos ir is akiu istirpsiu Jau nebeliko nieko tu viska supranti Juokinga, kad bandai paslepti kalta zvilgsni, Nebuna vieno kalto: kalta ir as pati... Atleisk, kad su manim visai nebuvo lengva Kad pavogiau is veido kelis ilgus metus Kad asaros ir vel tik tavo skruostus dengia Kad sitiek jau nebejauciu, nors sitiek dar jauciu.. Neliesk, uzteks ir zodziu, per grubus tavo pirstai Tu lupu kur buciavo as jau nesuprantu... Kas gyvasti palaike, akimirkoj numirsta... Nepyk kad viskas baigesi: pakylu ir skrendu- Skrendu ne ten kur linksma, ne ten kur zmones myli Ten viskas taip pasikeite kol su tavim buvau Ten zmones svetimi pastato smelio pily, O saltos juros bangos sugriauna ja pusiau.. Nekviesk sugrizt atgal- uzteks vos puses zodzio... O gal ir tiek nereiks ir vel tave pamilsiu.. Iseik pakelta galva. Toks isdidus ir tylintis.. Ir as tave per amziu amzius prisiminsiu... "Pabaiga (Skiriu Vieninteliui)" | della, 2006.10.29
|
2oo5 - 2024 © www.sapnai.net |