Temperamentų apibudinimai
mus pasiekė iš antikos laikų, antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas,
gyvenęs X a.pr.m.e. aiškino, jog temperamentą nulemia tai kiek organizme
yra kraujo, jungiamojo skysčio, geltonosios bei juodosios tulžies. Deja
kokios tos proporcijos turėtų būti ir kaip jos nulemia charakterį, Hipokratas
nepagrindė. Tą, pasirodo išaiškino romėnų gydytojas Galenas (II a.). Taigi:
Sangvinikai - "kraujo" žmonės ( lotyniškai sanquis - kraujas)
Flegmatikai - - tie, kurių organizme daug jungiamojo skyščio (lotyniškai
phegma)
Galenas, pasirodo nesirėmė
jokiais tyrimais, tad galima būtų sakyti, kad jo teorija paimta "iš lubų",
tačiau šiuolaikiniai mokslininkai nelinkę jos neigti, nes kai kurie charakterio
bruožai (pavyzdžiui: reakcijos greitis) tikrai priklauso nuo organizmo
syvų, t.y harmonų. Taigi klasikinė Galeno 4 temperamentų teorija gyvuoja
iki šiol. Ir temperamentas nustatomas remiantis žmogaus reakcija į išorės
dirgiklius bei jo emocinių išgyvenimų ypatybėmis.
Temperamentas yra įgimtas,
ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. Jis ryškiausiai atsiskleidžia
ankstyvojoje vaikystėje, kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis, taip pat
stresinėse situacijose, kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu
ir naujoje aplinkoje, palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui.
Kiekvienas temperamento tipas
yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje:
Cholerikas - nepamainomas, kai reikia labai greitai spręsti ir veikti.
Cholerikas - labai lengvai; beto gan stipriai išgyvena; emocijos gilios bei ilgai išliekančios.
Sangvinikas - labai lengvai; dėl nesėkmių paprastai nepergyvena; emocijos neryškios bei greit praeinančios.
Flegmatikas - sunkiai; dėl nesėkmių labai įvairiai gali pergyventi ir sunkiai ir lengvai; emocijos t.p gali greit arba ilgai tęstis.
Melancholikas - sunkiai; labai stipriai išgyvena dėl nesėkmių; rmocijos gilios bei ilgai išliekančios.
Reikia prisiminti, kad
kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai, tačiau
jų santykis - skirtingas, todėl galime kalbėti tik apie vyraujantį vieną
ar kelis temperamento tipus konkrečiame žmoguje. Be to, temperamentas nėra
lemiamas veiksnys, veikiantis žmogaus elgesį ir bendravimą. Tai greičiau
tik gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus tapo" savo nepakartojamą
asmenybę :)
Daugelis žmonių rytą neturi apetito, vadinasi, pusryčiai jiems iš tiesų nereikalingi - reikia pabrėžti, kad apetitas nesužadinamas tiems, kurie įpratę prisivalgyti nakčia
Vaikas turi miegoti tiek, kad jaustųsi gerai pailsėjęs ir miegas jam teiktų neabejotiną naudą sveikatai. Žinoma, vaikas labai greitai gali įprasti miegoti trumpiau ar...
Paprastai sapnai yra nenuoseklūs, absurdiški, kupini keisčiausių permainų, šuolių nuo gaidžio prie asilo ir t.t. Tuo tarpu pranašiški sapnai visuomet būna labai konkretūs
Net jei nusipirksite pačią kokybiškiausią ir brangiausią patalynę, kažin ar ji atrodys gražiai ir ilgai tarnaus, jei netinkamai prižiūrėsite. Kuo audinys plonesnis, tuo š
Miego poreikis, yra labai individualus dalykas, vieniems pakanka 5, o kitiems ir 8 valandų per mažai. Taigi, kiek valandų jums reikėtų miegoti, geriausiai pakuždėtų jūsų
Temperamentų apibudinimai
mus pasiekė iš antikos laikų, antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas,
gyvenęs X a.pr.m.e. aiškino, jog temperamentą nulemia tai kiek organizme
yra kraujo, jungiamojo skysčio, geltonosios bei juodosios tulžies. Deja
kokios tos proporcijos turėtų būti ir kaip jos nulemia charakterį, Hipokratas
nepagrindė. Tą, pasirodo išaiškino romėnų gydytojas Galenas (II a.). Taigi:
