|
Dėmesio: komentarus gali rašyti tik registruoti nariai.
Čia atrasit pasakas, kurios buvo atsiųstos konkursui. Geriausia pasaka buvo išrinkta "Pasaka apie pelytę", kurią atsiuntė Afre.
Pasaka "raudona ir žalia" | Atsiuntė:dRambliuke_oPtimiste | 2008.02.13
Iš pirmo žvilgsnio pasakytum jog tai daugybė angelų... Bet ne taip baltai pavasarį žydi vyšnios. Įpusėjus vasarai, jos būna ryškiai raudonos, taip ir norisi vieną įsidėti į burną. Tačiau būna ir toks metas, kai jos žalios tada žalias drakoniukas su strėlytės formos uodega niršta, nes jo niekas nemato... Drakoniukas nemėgsta, kai jo niekas nepastebi, jis visada nori ...
Patalpinta: 17 Feb 2008 | Laima
Pasaka | Atsiuntė: dRambliuke_oPtimiste | 2008.02.13
Kažkur Atlanto vandenyno gelmėse buvo mažas miestelis. To miestelio pakraštyje gyveno mažytė auksinė žuvelė-Anetė. Ji gyveno kartu su savo mama-auksine žuvimi. O jos tėtis buvo to viso vandenyno karalius-mėlynasis banginis! Jis nuo ryto iki vakaro, su būriu ...
Patalpinta: 17 Feb 2008 | Laima
Pasaka | Atsiuntė: ELDORADA | 2008.02.11
Viename mazame,bet labai graziame kaimelyje.Gyveno katinas vardu Maksas.Sis katinas buvo nepaprastas, nes mokejo kalbeti.Kas ryta jam namo atnesdavo silto pieno.Taciau viena ryta Maksas atsikele nuejo pasiimti piena,pasieme ir jau adidziule seile rydamas galvojo,jog skaniai atsigers.aAtidare stiklaini ir gurkstelejo is sirdies.Tik staiga kaip...
Patalpinta: 17 Feb 2008 | Laima
Pasaka | Atsiuntė Laura
Visai čia pat Tomo spintoje gyveno mažas vabaliukas. Jis norėjo kuo greičiau išmokti skristi, kad galėtų nuskristi toli toli į paskos karalystę. Jo mamytė dažnai jam sakydavo, kad tokio pasaulio nėra ir kad jam derėtų pagalvoti, kaip susirasti maisto arba išgyventi šiam negailestingame pasaulyje. Bet vabaliukas iš visos širdies tikėjo, kad...
Patalpinta: 17 Feb 2008 | Laima
Pasaka apie... | Atsiuntė jolanta
Gyveno smelyje karta vezlys.Jis turejo drauga kirmeliuka ir vandens kraba Panana.Kirmeliukas nemokejo plaukti,bet labai norejo ismokti,tad kartais vezlys pasisodindavo ji ant nugaros ir paplaukiodavo su juo.O krabas znyplemis isikibdavo uz sarvo krasto ir visi trys leisdavosi kelionen.Nuo savo mazosios saleles jie toli neplaukdavo,nes krabas ilgai neissilaikydavo....
Patalpinta: 17 Feb 2008 | Laima
Legenda apie jūreives | Atsiuntė: Serena | 2008.01.08
Tai buvo nuostabi sauleta diena.Kurios visos mergaites ejo i parka uzkandziauti, paplepeti.Jos nezinojo, kad siandien si diena ju yra paskutine.Sededamos parke Selena,kartu su...
Patalpinta: 13 Jan 2008 | Laima
Si pasaka skirta musu angeliukui:} | Atsiuntė: angeliukas | 2008.01.06
Seniai, seniai vienoje gražioje karalystėje, ištaigingoje pilyje gyveno karalius ir karalienė. Jie buvo jauni, laimingi ir labai mylėjo vienas kitą. Atrodo nieko karaliams netrūko... Bet vieną dieną, besisvečiuodami pas kitoje karalystėje gyvenančius karalius jie pamatė mažą princesę Jie niekad nebuvo laikę rankose tokio mažo angelėlio... Angelėlis taip sužavėjo, kad....
Patalpinta: 06 Jan 2008 | Laima
Atsiuntė: Monika | 2008.01.06
gyveno kartą maža mergytė.ji buvo be galo graži...ir protinga....jai patikdavo eiti prie upelio miesto apylinkėse. ji ten atsisėsdavo ant kranto ir mastydavo apie gyvenimą apie rūpesčius apie džiaugsmą. jos mažoje širdelėje žydėjo didelis gėris ir meilė. jai patikdavo vaikščioti siaurais akminimis grystais keliukais žiūrėti į krūmelius žydinčius nepaprasto grožio rožiniais pumpurais su geltono viduriu. ji sėdėdavo pavėsyje ir svajodavo apie gėrį šilumą ir meilę visame pasaulyje. kad moterims nerūpėtų blizgantys batai vitrinos kitoje pusėje o vyrams tik krepšinis ir futbolas. kad eidama prie upės ji matytų vien tik gėles ir skaisčią saulę vien grožį ir meilę. mergaitė žiūrėdavo į saulę ir dėkodavo jai už pasaulį, už tą pasaulį kurį reikia mylėti ir gerbti,nešiukšlinti.jug tai taip paprasta. išpildyti mergaitės svajonę......
Patalpinta: 06 Jan 2008 | Laima
Eiliuota pasaka I Atsiuntė: Giedrė I 2008.01.06
Sveiki visi pasakorių pasakoriai :) Sėkmės visiems :)
Eiliuota pasaka:)Tai čia - ne šiaip sau pasaka :)))
Iš už miško saulė kyla bunda miško karalija. Kraipinėja kiškis ūsą bėgs...
Patalpinta: 06 Jan 2008 | Laima
Tikra pasaka | Atsiuntė: Mantas | 2008.01.02
Kartu su Naujųjų metų švente ateina ir kompiuterių krizė. Visiška netvarka. Vyriausybė negali jos kontroliuoti. Žmonės negauna atlyginimų, pensijų, pašalpų. Pasai tapo beverčiai. Kai visi kompiuteriai nedirba, dingsta ir elektros energija. Prasideda pasaulinis chaosas. Žmonės nežino, ko griebtis. Dingo bet kokia kontrolė ir bet koks procesų valdymas. Kasdien žmonės galvoja apie vieną ir tą patį: ”Kaip visa tai sustabdyti?”.O kas tuo laiku vyksta už Žemės ribų, Visatoje? Ateiviai žiūri į vargšus Žemės gyventojus ir nusprendžia jiems padėti. Ateiviai turi apsigyventi Žemėje. Jie atstato tvarką planetoje, moko gyventi taikoje, santarvėje. Sukuriamos naujos technologijos ir nauji energijos šaltiniai. Pakinta net žmonių maistas. Pasikeičia ir patys žmonės. Nuo 21 amžiaus vidurio visi žmonės gyvena kaip pasakoje!
Patalpinta: 03 Jan 2008 | Laima
Ponas ir berniukas | Atsiuntė: Patras | 2008.01.02
Gyveno turtingas ponas, visi žmonės jo bijojo. Vieną kartą važiuoja ponas keliu. Šalia bėgo berniukas. Bebėgdamas rado skatiką ir giedą: Aš radau skatiką! Aš radau skatiką! Ponas išgirdo....
Patalpinta: 03 Jan 2008 | Laima
Keliautojų pasaka | Atsiuntė: Agnieshka | 2007.12.28
Gyveno sau turtingų bajorų sunelis, vardu Juozelis, kuris užaugo ir jam jau buvo laikas ieškotis žmonos. Na tėvelis pasirupino savo sunėliu ir sužinojo, kur gyvena, pačios gražiausios ir turtingiausios nuotakos. Juozelis kartu su teveliu buvo pas visas paneles, ir dėja ne viena jam nepatiko. Ir Juozelis nusprendė neskubėti vesti bet kokią, bet laukti jam skirtos Dievo dovnos, skaisčios mergeles.... Atejo vasara, kuri buvo....
Patalpinta: 28 Dec 2007 | Laima
Pasaka apie pelytę I Atsiuntė:Afre I 2007.12.27
Kartą gyveno linksma ir išdykus Pelyė. Kartą, kai tėvų namie nebuvo, Pelytė išbėgo į mišką pažaisti. Kai nusibodo žaisti ir išalko, susiruošė namo eiti. Eina eina, eina eina ir... neberanda savo namelių. Išsigando Pelytė, atsisėdo ant kelmelio ir verkia. Pro šalį bėgo Zuikutis. - Kodėl verki, Pelyte? - Nerandu savo namučių. - atsako Pelytė verkdama. Zuikutis drąsus, jis ramina Pelytę: - Neverk, aš tau padėsiu surast namus.
Patalpinta: 27 Dec 2007 | Laima
Gyvenimo žvaigždė I Atsiuntė: Erikute I 2007.12.25
Gyveno karta mergaite vardu Serenita.Serenita gyveno su 2 broliais.Vienas brolis vyresnysis mergaites visai nemylejo, jai buvo saltas ir biuveik nebendraudavo.Mergaite gyveno su mama, nes jos tevelis mire , kai jai buvo vos treji metukai.Serenitai gyvenimas, niekada nesiseke, ji liudedavo, mokslai nesisekdavo, bet ji buvo laai geros sirdies.Mergaite nebuvo labai grazi, bet ji pasitikedavo savimi.
Patalpinta: 27 Dec 2007 | Laima
Pasaka | Atsiuntė: cese | 2007.12.23
Labai seniai,kai žmonės dar nebuvo tokie supratingi,gyveno labai grazi maža mergaite,jos vardas buvo Saule. RYtais ja supdavo namų šiluma,mamytė ir tėvelis,bei mylimiausias šuniukas vardu Meškiukas,maža prieraiši butybė. Artinosi kalėdos.Šeimyna jau rengėsi ir planavo ką pirks,namams puošti ir stalui padengti. Ir štai,dieną prieš kūčias visa darni šeima važiavo karieta per apleistą miško keliuką,kadangi tai buvo vienintelis keliukas pasiekti miestą,kur jie norejo apsipirkti šventėms-eglutę,žaisliukus ir kitų mielų smulkmenų.,kai tuo tarpu juos užpuolė plėšikai,pagrobė tėvus,o mergaitės nepastebėjo bėgančios,ir veliau besislepiančios krūmuose,taip ir liko ji viena-apleistame miške. Saulė daug verkė klupėdama ant kelių,jos skruostais bego didžiulės ašaros,ir žandai buvo įraudę nuo tų ašarų sūrumo,bet neprarado vilties,nors valgyt neturėjo,bet gėrė rankose ištirpusį sniegą,tikėdamasi kad viskas susitvarkys. Bėgo valandos,mergaite nezino kur eiti,ar keliuku,ar likti vietoje,susalusi,nebegalinti verkti,uzsnūdo,ant pakeleje prikirstų egliu šakų. Tik staiga mažajai pasidarė taip šilta,taip gera kaip namie,ji sapnavo kaip juos skruostais bega saules zuikuciai,ir mažytės skruzdėlytes laksto po visą kunelį,o atsibudus pasoko,pamanė kas ir ja uzpuolė,bet pamatė mamyte,ir kad ji guli jos glėbyje,ir tėvelis salia,plešikai juos paleido,visgi kucios arteja,net plešiku širdys nuo to suminkšteja,nors tai yra jų duona,dabar Saule vel laiminga savo tėvelio apsupty,svencia Kalėdas,pabaiga.
Patalpinta: 23 Dec 2007 | Laima
Savos kūrybos pasaka | Arsiuntė: Erika | 2007.12.20
Gyveno kartą senelis ir senelė. Senelis mėgo darže auginti įvairias daržoves, o ypač morkas, bet senelė daržo visai nemėgo. Ji nuolatos kažką megzdavo arba skaitydavo knygas anūkams..O anūkus jie turėjo tris: Luką, Urtę ir Karolį. Vieną gražų vasaros rytą seneliui išaugo trys nuostabios, didelės morkos, beveik sulig žmogum. Senelis labai nustebo, kas padėjo morkoms išaugti tokioms didelėms..Bet jis nieko nesumąstė..Pasikvietė į daržą anūkus, pasižiūrėti morkų. Anūkams jos pasirodė labai gražios, tartum eksponatai ir paprašė senelio morkas atiduoti jiems. Kadangi senelis labai mylėjo anūkus, nedvejodamas sutiko,tik sakė morkas labai branginti, kuris išlaikys pačia gražiausią, tą anūkėlį apdovanos. Lukas savo morką tuoj pat apgraužė, bet ji jam pasirodė pernelyg karti, tad nusviedė į griovį. Urtė morką paslėpė daržinėje ir užklojo ją šienu. O Karolis padarė protingiausiai, susirado lauke esančią tuščią vonią, ipylė į ją vandens ir pamerkė morką. Po trijų dienų senelis ėjo tikrinti morkų. Luko morkos neberado visai, Urtės morka buvo sudžiuvusi ir apgraužta pelių, o Karolio nuostabiai graži, kaip ir pirmąją dieną. Ji buvo tartum šiandien "gimusi". Senelis labai didžiavosi Karolio sumanumu, dar ir todėl, kad jis buvo jauniausias. Kaip prizą senelė numezgė pačių gražiausių raštų megztinį, o senelis atidavė savo kareivio uniformą, ko Karolis labiausiai norėjo dovanų iš senelio. Dar ir dabar Karolis žinotų kaip išsaugoti morką nesugedusią..
Patalpinta: 22 Dec 2007 | Laima
Saulės dovanėlė I Atsiuntė gretute I 2007.12.16
Vieną rytą saulutė atsikėlė anksčiau nei visada.Sugalvojo ji pas paukščius nukeliauti...Norėjo pyragą dovanų nunešti,bet iškepti jo negalėjo:dar kviečiai nebuvo subrandinę grudų ir žiogas miltų nesumalė.,,Nunešiu savo spindulių'' pagalvojo saule ir iškeliavo...Kitą rytą vėl anksti kėlės kad nueitu pas zuikių-neturėjo ko dovanų neštis...nunešė savo spinduliu...taip kiekvieną ryta keldavosi ir nešdavo savo spindulių kol galiausiai saulė ėmė nebešviesti nes savo spindulius atidavė.Gyvuneliai sutriko ir greitai nese savo spindulius kuriuos padovanojo saule...saule atgavo jegas ir silde visa miska nuo ryto iki vakaro kad gyvuneliai butu laimingi...!!!
Patalpinta: 22 Dec 2007 | Laima
Laima
|